Socialdemokratams šeštadienį nusprendus šalinti iš valdančiosios koalicijos „Nemuno aušrą“ ir kviesti prie jos jungtis Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, politikos ekspertai teigia, kad toks sprendimas pavėluotas, bet nėra netikėtas.
Politologų nuomone, Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) įgriso Remigijaus Žemaitaičio neprognozuojamumas, nuolatinė kritika ir daroma reputacinė žala. Tuo metu „aušriečių“ lyderis, jų vertinimu, atsidūręs opozicijoje gali dar labiau radikalėti, o jo pasisakymai ir veiksmai – aštrėti.
„Galiausiai socialdemokratai apsisprendė imtis to, kas galėjo būti padaryta iš karto, ypač įvertinant koalicijos partnerių reputacijos problemas, turiu galvoje „Nemuno aušros“ partiją, jos vadovą ir ideologines nuostatas, nes Demokratų sąjungos programinės nuostatos yra artimesnės socialdemokratams nei „Nemuno aušros“, – BNS šeštadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Šia prasme sprendimas pavėluotas, bet nėra netikėtas“, – pridūrė jis.
Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius sako, kad dar šios savaitės pradžioje pokyčiai koalicijoje atrodė nelabai įmanomi.
„Aišku, Juozas Olekas labai apsikvailino su savo pirmadieniniu pareiškimu, kad čia viskas aišku, dirbsim toliau, bet tikrai tas pokytis galiausiai pribrendo“, – teigė jis.
Veiksnys – artėjantis pirmininkavimas ES
Nors opozicijos ir dalies visuomenės spaudimas buvo juntamas nuo pat kadencijos pradžios, socialdemokratai koalicijos partnerius nusprendė keisti tik praėjus beveik dvejiems metams. R. Vilpišausko nuomone, laukimą galėjo lemti ir koalicijos ištakos, ir paprasčiausia matematika.
„Tokioje situacijoje, kai Gintautas Paluckas ėmėsi formuoti koaliciją, galbūt ir jo asmeniniai santykiai su Remigijumi Žemaitaičiu galėjo padaryti įtaką. Taip pat, kaip patys socdemai yra ne kartą tuo metu kalbėję, jie norėjo turėti kuo didesnę daugumą, aritmetika irgi tapo argumentu kviesti „Nemuno aušrą“ į valdančiąją koaliciją“, – teigė VU TSPMI profesorius.
Kaip rašė BNS, diskusijas dėl koalicijos peržiūros prieš kurį laiką paskatino „Nemuno aušros“ atstovų balsavimas prieš Kapčiamiesčio poligono steigimą.
Dalis socialdemokratų neslėpė nepasitenkinimo, kad „aušriečių“ lyderis aštriai kritikuoja kai kuriuos jų ministrus, jo elgesys ir kalbos sukelia neigiamą rezonansą visuomenėje, be to, jis yra pirmosios instancijos teismo nuteistas dėl antisemitizmo.
M. Baltrukevičiaus nuomone, vienas iš galimų veiksnių, lėmusių koalicijos perkrovimą, yra ir artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2027-ųjų pirmąjį pusmetį.
„Socialdemokratai supranta, kad vienoks kontekstas, jeigu Žemaitaitis apie perversmus ar panašius dalykus kalba ir apie tai parašo Lietuvos žiniasklaida ir viskas. Dabar įsivaizduokime situaciją, kai Lietuva pirmininkauja ES, Žemaitaičio vėl kažkoks skandalingas pareiškimas, jau yra tikimybė, kad parašys „Politico“, BBC, dar kas nors iš tarptautinės žiniasklaidos, nes Lietuva vis tiek bus tikrai dėmesio centre tą pusmetį. Šitie dalykai irgi manau, kad galėjo prisidėti prie to, kodėl būtent dabar socialdemokratai galiausiai prisiruošė“, – dėstė analitikas.
Prisidėjo ir tai, kad R. Žemaitaitis buvo nuolatinis pačių valdančiųjų kritikas, neprognozuojamas partneris, mano politologas.
„Šią savaitę Žemaitaitis Kęstutį Budrį atleidinėjo, prieš dvi savaites sveikatos apsaugos viceministrus, finansų ministrą atleidinėjo, ko ten tik nebuvo, tai iš koalicijos partnerio paprastai tikėtumėmės solidaresnio elgesio ir kiek įmanoma daugiau dalykų, ar nepasitenkinimų spręsti už uždarų durų, o ne tik kalbėti, kad vieną ar kitą tavo koalicijos ministrą ar viceministrą atleisti reikia“, – teigė M. Baltrukevičius.
Demokratams galimybė išlikti, Žemaitaičiui – būti piktesniam
VPAI analitiko nuomone, jei prisijungtų prie koalicijos, demokratai turėtų mažiau įtakos politinei darbotvarkei, nes būtų mažesnieji koalicijos partneriai, tačiau partija gali įgauti daugiau matomumo.
„Demokratai yra tokioje situacijoje, kad jeigu dabar būtų Seimo rinkimai, manau, kad jie net ir nepatektų į Seimą. Jiems tiesiog reikia atsikovoti visuomenės pasitikėjimą. Jeigu tu esi kaip opozicinė partija tokioje prastoje būklėje, tai jau tas buvimas valdžioje gal jau per daug nepakenks. Bet jeigu jiems pasiseks būnant valdžioje turėti aktyvius ministrus, būti matomesniems, galbūt galėtų įvykti kažkoks ir pokytis, nebūtinai labai dramatiškas, bet šiuo atveju gauni didesnę galimybę kaip nors už tų 5 proc. užsikabinti“, – dėstė M. Baltrukevičius.
R. Vilpišausko nuomone, demokratų sugrįžimą į koaliciją palengvina ir vadovybės pasikeitimas, kai įtarimų dėl kyšininkavimo sulaukusį Saulių Skvernelį poste pakeitė europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. Jis BNS anksčiau sakė, kad demokratai į koaliciją nesiveržia, bet atsakomybės nesikrato.
„Iš to, ką sako Virginijus Sinkevičius, atrodo, kad jie yra linkę svarstyti ir svarstys galimą sugrįžimą į koaliciją. Ir turbūt galima sakyti, kad pasikeitusi Demokratų sąjungos vadovybė galbūt palengvina jų sugrįžimą“, – teigė VU TSPMI profesorius.
Tuo metu R. Žemaitaičio pozicijos atsidūrus opozicijoje, M. Baltrukevičiaus nuomone, gali tik radikalėti.
„Žemaitaitis žadėjo šiandien ramiai pjauti žolę, tai turbūt, kad tą ir darė per daug gal ir nesukdamas galvos. Tai Žemaitaičiui realiai reiškia, kad jis gali jau dabar visiškai be jokios vidinės cenzūros sakyti ką galvoja, būti piktas, agresyvus, niekaip savęs nestabdyti. „Nemuno aušra“ turbūt vis tiek anksčiau ar vėliau būtų pasitraukusi į opoziciją, tai išėjo taip, kad anksčiau“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Baltrukevičiaus, „Nemuno aušros“ pašalinimas iš koalicijos neturėtų reikšti šios partijos subyrėjimo.
„Gal keli „Nemuno aušros“ nariai labai norės išsaugoti postus Seime ir galbūt norėtų jungtis prie kokios nors dabar jau valdančiųjų gretose būsiančios frakcijos, bet kad tai būtų kažkoks masinis reiškinys, nemanau. Bet jeigu iki trijų politikų tą padarytų, tai gal per daug ir nešokiruotų“, – teigė politologas.
Naujas premjeras – labai tikėtinas
Prieš LSDP tarybos posėdį intriga buvo kilusi ne tik dėl koalicijos, bet ir dėl Ingos Ruginienės ateities Vyriausybėje. Žiniasklaida skelbė, kad premjero poste ją turėtų pakeisti partijos lyderis M. Sinkevičius, kuris esą jau informavo dabartinę Vyriausybės vadovę apie šį sprendimą.
Tačiau apie pokyčius ministro pirmininko poste socdemai šeštadienį nepaskelbė, M. Sinkevičius teigė esąs patenkintas I. Ruginienės darbu, visgi tikino, kad atsakomybės nesikrato.
R. Vilpišausko vertinimu, tikėtina, kad LSDP vedlys pakeis dabartinę premjerę.
„Inga Ruginienė daug kritikos sulaukė dėl savo darbo vadovaujant Vyriausybei. Jos pasirinkimas buvo netikėtas ir jai pačiai, kaip galima spręsti iš įvairių pranešimų apie tai, kaip socialdemokratai paskutinėmis akimirkomis apsisprendė, pasitraukus iš premjero posto Gintautui Paluckui dėl to, kas perims vadovavimą Vyriausybei“, – kalbėjo profesorius.
„Galima sakyti, kad šiuo požiūriu Mindaugo Sinkevičiaus apsisprendimas vadovauti Vyriausybei reikštų, jog yra taisomi tie sprendimai, kurie buvo padaryti anksčiau. Logiška, kad partijos vadovas vadovauja Vyriausybei ir prisiima atsakomybę už tai, net jeigu ir ne jis vedė partiją į Seimo rinkimus“, – teigė jis.
Savo ruožtu M. Baltrukevičius sako, kad M. Sinkevičius atsakomybės vadovauti Ministrų kabinetui kratysis.
„Manau, kad Mindaugo Sinkevičiaus svajonių scenarijus būtų tiesiog imtis vadovauti kuriai nors svarbiai ministerijai, galbūt Vidaus reikalų, kur Registrų centro istorija vis tiek šiek tiek meta šešėlį ministrui Kondratovičiui. Realiai jis tada galėtų pasidėti pliusiuką, kad neliko nuošalyje. Bent jau tiek, kiek aš girdžiu, tai nepanašu, kad jis būtų labai užsidegęs dabar perimti vadovavimą Vyriausybei dėl labai paprastos priežasties – kad socialdemokratai yra prastoje situacijoje. Vargu, ar premjero keitimas dramatiškai šitą situaciją galėtų pakeisti“, – kalbėjo politologas.
Jis svarstė, kad M. Sinkevičių persigalvoti gali priversti demokratai, iškėlę sąlygą, kad nesijungtų prie I. Ruginienės vadovaujamos Vyriausybės.
Tuo metu tolesnį darbą su „aušriečiais“ drąsiai kalbėjęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas, M. Baltrukevičiaus nuomone, nebus nubaustas.
„Šiaip jau socialdemokratai dažniausiai labai atlaidūs vieni kitiems yra. Tokių griežtesnių pašnekesių gali būti, bet kažin, kad dabar puls atiminėti Seimo pirmininko postą“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, po 2024 metų Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją socialdemokratai buvo sudarę su „Nemuno aušra“ ir demokratais, tačiau pernai rudenį pertvarkė daugumą, į ją vietoje demokratų pakviesdami Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos parlamento frakciją.
Šiuo metu valdančioji dauguma Seime turi 80 atstovų. Koalicija iš LSDP, demokratų ir „valstiečių“ turėtų 75 balsus.
